Nemenčinės poliklinika pastaraisiais metais Vilniaus rajono gyventojus džiugina pokyčiais: pernai birželį duris atvėrė naujas Fizinės medicinos ir reabilitacijos centras, atnaujinti šeimos gydytojų kabinetai ir procedūriniai, įsigyta modernios diagnostikos įrangos, prailgintas paslaugų teikimo laikas. O priešakyje – dar didesnis užmojis: rengiamasi statyti visiškai naują, iki trijų tūkstančių kvadratinių metrų ploto polikliniką.
Pokyčiai nestabdant paslaugų
„Kai gydymo įstaigą matai tik iš išorės, susidarai vieną vaizdą. Kai pradedi joje dirbti – visai kitą“, – savo darbo pradžią prisimena jau beveik pustrečių metų Nemenčinės poliklinikai vadovaujantis šeimos gydytojas ir echoskopuotojas Rimgaudas Vincevičius.
Situacija, perėmus įstaigos vairą, anot vadovo, reikalavo pokyčių: reabilitacijos paslaugos buvo išsidėsčiusios per du skirtingus pastatus, dalis procedūrų baigdavosi jau trečią valandą popiet, kraują tyrimams gyventojai galėjo priduoti tik iki dešimtos ryto, o visai poliklinikai veikė vienintelis procedūrinis kabinetas.
„Pati didžiausia problema buvo ne įranga, ne specialistų trūkumas ir ne pastato amžius. Paprasčiausiai stigo erdvės, nebuvo kur teikti paslaugų“, – sako vadovas.
Įvardijus esminę problemą, prasidėjo iki šiol tebesitęsianti darbų grandinė, kurią nuo pat pradžių ribojo viena sąlyga – atnaujinti patalpas teko nestabdant paslaugų.
„Žmogui, kuriam reikia gydytojo, nepaaiškinsi, kad šiandien nedirbame, nes remontuojamės. Todėl viską darome etapais“, – aiškina R. Vincevičius.
Reabilitacija – po vienu stogu
Didžiausiu jau įgyvendintu projektu direktorius vadina pernai birželį duris atvėrusį Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą, kuris padėjo išspręsti ilgametį erdvės trūkumą.
Po vienu stogu sutelktos paslaugos dabar prieinamos nuo septintos ryto iki devynioliktos vakaro. Tai leidžia gyventojams procedūras planuoti jiems patogiu laiku – prieš darbą, po jo, o vaikams – po pamokų. Centras priima ne tik nemenčiniečius, bet ir aplinkinių seniūnijų bei rajonų gyventojus, o turintiems gydytojo siuntimą paslaugos yra nemokamos.
Pušyne įsikūrusiame naujajame centre įrengta šiuolaikiška infrastruktūra pacientams ir personalui: persirengimo kabinos, dušai prie fizioterapijos kabinetų, atskira drabužinė lauko rūbams bei patogios laukiamojo vietos. Koridoriuose tyliai groja muzika, ant sienų eksponuojama jau antroji menininkų darbų paroda.
„Mes kalbame ne tik apie fizinę sveikatą – ne ką mažiau svarbi ir emocinė bei psichologinė žmogaus būsena. Kai aplinka šviesi, maloni, estetiška, gijimo procesas vyksta greičiau ir efektyviau“, – pabrėžia poliklinikos vadovas.
Patalpose veikia keturi erdvūs fizioterapijos ir du masažo kabinetai, ergoterapijos erdvė bei kineziterapijos salė, kurioje vyksta individualūs ir grupiniai užsiėmimai. Centre dirba du fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, keturi kineziterapeutai, trys masažuotojai, dvi fizioterapeutės bei ergoterapijos specialistai.
Įsigyta šiuolaikiška įranga: ultra aukšto dažnio trumpųjų bangų terapijos ir ultragarso aparatai, elektroterapija, biostimuliuojantis lazeris bei didelio pacientų susidomėjimo sulaukusi magnetoterapija. Kasdieniam darbui nupirkta ir smulkesnė įranga: slaugos lovos, apžiūros kušetės, vežimėliai, specialūs čiužiniai, tonometrai.
„Palyginti 2024-uosius su 2025-aisiais, reabilitacijos paslaugų apimtis pasiekė 183 procentus – praktiškai padvigubinome teikiamų paslaugų kiekį. Ir tai įvyko vos per pusmetį, nes centras duris atvėrė tik metų viduryje. Priežastis paprasta – atsiradus erdvėms, atsirado kur dirbti. Pavyzdžiui, masažuotojas buvo vienas, o šiandien dviejuose kabinetuose dirba trys. Kineziterapijai turėjome vieną kabinetą ir galėjome priimti vieną pacientą, dabar teikiame ir grupines procedūras“, – vardija R. Vincevičius.
Be to, naujos patalpos leido pasiūlyti ir tokių paslaugų, kurių poliklinikoje iki šiol nebuvo.
„Magnetoterapijos anksčiau apskritai neturėjome, o dabar jai susidaro didžiausios eilės, todėl svarstome įsigyti antrą aparatą“, – priduria vadovas.
Pasikeitusias sąlygas teigiamai vertina ir įstaigos darbuotojai. Iš sostinės į Nemenčinę dirbti atvykęs masažuotojas Pavelas Kolduba džiaugiasi naująja darbo vieta: „Anksčiau teko dirbti sovietinio palikimo – tamsiose, senoviškose – patalpose. O čia šviesu, nauja, modernu – sąlygos žymiai geresnės. Pacientų srautas nuolat auga: daugėja besikreipiančiųjų dėl sėdimo darbo sukeltų nugaros ar kaklo skausmų, atvyksta atsigaunantys po traumų. Darbo tikrai netrūksta.“
R. Vincevičius priduria, kad į centrą vis dažniau užsuka ir pacientai iš sostinės.
„Iš Antakalnio iki mūsų – dvylika minučių, o sąlygos visiškai kitos: jokio streso dėl parkavimo, ramybė, pušynas. Sveikti tokia aplinka padeda ne mažiau nei pačios procedūros“, – sako poliklinikos vadovas.
Naujos erdvės poliklinikoje
Reabilitacijai persikėlus į atskirą pastatą, atsilaisvinusios patalpos leido atnaujinti pagrindines poliklinikos erdves. Įrengti nauji kabinetai šeimos gydytojams, pakeisti langai ir grindų danga, atnaujintas apšvietimas bei baldai.
Gerokai padaugėjo ir procedūrinių kabinetų – vietoj vieno šiandien veikia trys, o du iš jų įrengti Europos Sąjungos projektų lėšomis, prie kurių prisidėjo ir savivaldybė. Juose teikiamos prevencinės širdies ir kraujagyslių ligų programos paslaugos, atliekamos lašelinės infuzijos, vertinama kūno sudėtis, o dvivietėje erdvėje vienu metu galima priimti du pacientus, užrašyti kardiogramą ar suteikti pirmąją pagalbą.
Naujausiame, trečiajame kabinete teikiamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos paslaugos. Pacientus čia pasitinka išplėstinės praktikos slaugytoja Agnieška Dubicka-Kostecka: ji atlieka programoje numatytus tyrimus, įvertina rizikos veiksnius ir konsultuoja sveikos gyvensenos klausimais.
„Prevencija – tai galimybė pasirūpinti savo sveikata dar tada, kai jaučiamės gerai. Noriu, kad pacientai vizito metu ne tik atliktų reikiamus tyrimus, bet ir geriau suprastų savo rizikos veiksnius bei tai, ką patys gali dėl savęs padaryti“, – sako slaugytoja.
Kartu atsinaujino diagnostikos bazė: įsigytas naujas echoskopas, o daugiau nei 60 tūkst. eurų investicija skirta optinės koherentinės tomografijos (OCT) aparatui oftalmologijos kabinete.
„Šis tyrimas leidžia giliai ištirti akies audinius, įvertinti ragenos storį bei pakitimus dėl glaukomos ar traumų, – aiškina gydytoja oftalmologė Vilija Tolutienė. – Bet svarbiausias privalumas – ankstyva sunkiai pagydomų akių dugno ligų, tokių kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija, diagnostika. Anksčiau rėmėmės daugiausia vizualiu vertinimu, o dabar aparatas matuoja objektyviai – matome ne tik vaizdą kaip nuotraukoje, bet ir audinio detales bei gylį.“
Stiprinama komanda
Poliklinikoje šiandien dirba 141 darbuotojas, iš jų 28 gydytojai. Nemaža dalis jų dirba ne visu etatu, ir tai, anot vadovo, sąmoningas pasirinkimas.
„Mums daug naudingiau turėti du gydytojus po pusę etato nei vieną visu krūviu. Taip užtikriname, kad paslaugų teikimas nenutrūks nei per atostogas, nei ligos atveju“, – aiškina R. Vincevičius.
Dėl to pacientai pas gydytojus patenka greičiau. Poliklinika stebi laukimo laiką ir skelbia jį savo svetainėje, kad gyventojai matytų tikrąsias eiles.
„Kardiologo konsultacijai šiuo metu pas mus pacientai patenka per dvidešimt vieną dieną. Lietuvos mastu tai – beveik rytoj“, – šypsosi vadovas.
Nors eiles pavyksta suvaldyti, kai kurių sričių specialistų vis dar trūksta. Labiausiai įstaigoje laukiamas endokrinologas, taip pat ieškoma papildomai prisijungti galinčio neurologo.
Komandą vadovui telkti padeda ankstesnė patirtis: prieš pradėdamas dirbti gydymo įstaigoje, R. Vincevičius ne vienerius metus dirbo farmacijos kompanijose.
„Tuomet užmegzti ryšiai su gydytojais tikrai padeda. Bet reikia turėti ir ką pasiūlyti: sąlygas, aparatūrą, su kuria gydytojas gali ištirti pacientą, tvarkingą kabinetą, malonią atmosferą. Stengiamės, kad čia būtų gera ne tik pacientams, bet ir patiems darbuotojams“, – aiškina jis.
Tiesa, dalį specialistų įstaiga išsiugdo pati. Vykdydama sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir pritraukimo Vilniaus rajone projektą, ji moka stipendijas keturioms slaugą studijuojančioms slaugytojoms, apmoka slaugytojos padėjėjos kursus, o baigusioms mokamas studijas jas kompensuoja. Poliklinika taip pat dalyvauja projektuose, kuriais Vilniaus rajone diegiamas Sveikatos centro modelis ir gerinamas šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas.
Įstaigą sudaro ne tik poliklinika ir reabilitacijos centras – jai priklauso ir nuo 2002-ųjų veikianti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Joje įrengtos 38 lovos dvivietėse palatose, dirba du gydytojai ir aštuonios slaugytojos, o pacientai gali pailsėti erdviame kiemelyje. Lovos užimtos nuolat, todėl vietos tenka laukti iki dviejų savaičių. Šiuo metu ligoninėje atnaujinamos daugiafunkcės lovos, ruošiamasi stogo remontui.
2028-aisiais planuojama pradėti naujo pastato statybas
Įgyvendintos permainos tapo pagrindu dar didesniam užmojui – naujam poliklinikos pastatui. „Šeimos gydytojo komandą sudaro ne vien gydytojas. Kartu dirba slaugytoja, akušerė, kineziterapeutas, apylinkės administratorė, išplėstinės praktikos slaugytoja, socialinis darbuotojas – ir visiems reikia atskiros darbo vietos. Šiandien viename kabinete tenka dirbti dviese, o tai tiesiogiai riboja pacientų srautą: kai gydytojas sėdi kartu su slaugytoja, ji negali kalbėtis su vienu pacientu tuo metu, kai gydytojas priima kitą. Išeina, kad du darbuotojai vienu metu priima vieną žmogų. Atskyrę juos galėtume dvigubinti aprėptį ir perpus sutrumpinti laukimo eiles“, – aiškina R. Vincevičius.
Šiandien poliklinikoje prisirašę kiek daugiau nei dešimt tūkstančių gyventojų, nors kadaise jų buvo apie penkiolika tūkstančių. „Mūsų ambicija – juos susigrąžinti. Kai žmogus jaučiasi laukiamas ir saugus, jis natūraliai renkasi ir pasitiki savo rajono poliklinika – toks yra visų mūsų darbų tikslas. Pastarąjį pusmetį vėl stebime prisirašiusiųjų augimą, o dėl paslaugų atvyksta ne tik aplinkinių seniūnijų, bet ir Vilniaus gyventojai“, – sako R. Vincevičius.
Trijų aukštų, iki 3 tūkst. kv. m ploto pastatas kils toje pačioje, daugiau nei hektaro dydžio poliklinikos teritorijoje. Vieta su architektais jau suderinta: šiemet baigiami paruošiamieji sklypo tvarkymo darbai ir gryninama pastato vizija, o techninis projektavimas turėtų prasidėti 2027-aisiais. „Liko sutvarkyti tam tikrus teisinius dalykus ir parengti projektinę užduotį. Pats projektavimas gali užtrukti iki pusantrų metų. Statybas norėtume pradėti 2028-ųjų antrąjį ketvirtį, tačiau pripažįstu – tai optimistinis terminas. Sunkiausiai nuspėjama kliūtis visada yra žmogiškieji ištekliai“, – teigia poliklinikos direktorius.
Naujasis pastatas atvers duris ir judėjimo negalią turintiems pacientams – šiandien pro pagrindinį įėjimą jie patekti negali, todėl tenka juos vežti aplinkiniu keliu. Be to, naująją polikliniką numatoma sujungti koridoriumi su slaugos ligonine, kad pacientų į laboratorinius ar radiologinius tyrimus nereikėtų vežti per lauką.
Dabartinį pastatą vėliau planuojama perleisti žmonių su negalia dienos užimtumo centrui, todėl dabartiniai remontai iškart atliekami pagal šio centro reikalavimus. Atskiro sprendimo laukia ir psichikos sveikatos centras: jam galėtų tikti dabartinis reabilitacijos pastatas su atskiru įėjimu, užtikrinančiu pacientų konfidencialumą.